Kaunas. Aukšta temperatūra pakeitė galvijų elgseną, jų įpročius ir sumažino pieno gamybą

Virš 30 laipsnių pakilusi temperatūra laukuose ganomiems galvijams ir pieninėms karvėms, atrodo, turėjo tapti didžiuliu išbandymu, tačiau tikrovė šiek tiek kitokia. Karščio sukeliamas stresas juos veikia skirtingai.

Alytaus rajono ūkininkė Lina Vertinskienė sako, kad dar kelias diena užtruksianti kaitra be lietaus gali priversti karves suginti į tvartą.

„Šiemet anksčiau nupjovėme žolę, truputį palijo, tai šiek tiek žolė atžėlė. Bet dar po kelių dienų žolės jau neliks. Tada teks karves ginti į tvartą ir šerti šienu iš rulonų. Jie sukaupti žiemai, bet ką darysi, juk karvės turi ėsti“, – pasakojo ūkininkė.

Ji laiko apie 100 karvių, šiuo metu pieningos yra apie 60. „Kasdien jas ganau lauke, neturiu kur kitur jas laikyti. Laukuose jos slepiasi po medžiais. Net ir vienas medis yra gerai, visos karvės jį apgula. Vaikšto išsižiojusios, sunkiai kvėpuoja, bet kažkaip dar atlaiko“, – sakė L. Vertinskienė.

Pasak ūkininkės, prasidėjus karščiams, sumažėjo ir pieno gamyba. „Karvės duoda 20-30 proc. mažiau pieno, jame mažiau baltymų. Iš tonos kai nelieka 300 kilogramų, tai jau yra didelis nuostolis“, – guodėsi L. Vertinskienė.

Kaišiadorių rajono ūkininkas Gytis Sadauskas sako, kad karščio metu jo laikomų šarole veislės mėsinių galvijų elgesys labai pasikeitė.

„Jie paėda anksti ryte, tada visi sugula ir taip praleidžia visą dieną. Vakare tik po aštuntos valandos keliasi ir vėl ėda. Aptvaras didelis, jie gali pasirinkti vietą, yra krūmokšnių, pavėsio, bet gyvuliai renkasi pačią aukščiausią vietą – ant kalniuko. Iš pradžių tai stebino: kodėl jie eina į saulę, o ne slepiasi pavėsyje? Veterinaras paaiškino, kad gyvuliai renkasi vietą, kur geresnė oro cirkuliacija, o jie labiau atsivėdina. Manau, kad turi reikšmės ir tai, kad jų oda šviesi ir ne taip smarkiai įkaista. Nors būna, kad kelias valandas praleidžia visi sulindę į tvenkinį“, – sakė ūkininkas.

G. Sadauskas sako, kad galvijai visą karštą dieną praleidžia gulėdami

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys, Anykščių rajone auginantis Aubrakų veislės galvijus, sako, kad klimato pokyčiai akivaizdūs, bet su jais gyvuliai susitvarko.

„Aš negalėčiau savo Aubrakų laikyti pririštų tvarte, nes ekologiniame ūkyje jie privalo ganytis laisvai. Ir dabar, dienos metu, jie guli saulėje. O mišrūnai lenda į mišką, ieško pavėsio. Vis tiek gyvūnai, kurie turi storą odą, yra geriau prisitaikę pakelti karštį nei žmonės. Aišku, būtina pasirūpinti pavėsiu, vandeniu, bet gyvuliai patys pasirenka, kur jiems geriau. Jie ryte ir vakare ėda, o dieną guli“, – pasakojo ūkininkas.

V. Šližio ūkio Aubrako veislės galvijai visą dieną praleidžia saulėje, nors turi galimybę pasislėpti pavėsyje

V. Šližys pažymėjo būtinybę karštomis dienomis pasirūpinti vandeniu. „Man sunku žiūrėti, kaip dideliuose ūkiuose vanduo į laukus vežiojamas statinėmis. Juk karvė karštą dieną išgeria 50 litrų, o stambesnė ir 70 litrų vandens. Vadinasi, jei bandoje 100 galvijų, reikia kasdien atvežti penkis kubinius metrus vandens, traktorius visą dieną kursuoja su tuo vandeniu, reikia samdyti vairuotoją. Pas mus įrengta vandentiekio sistema, vanduo paimamas iš upelių, tvenkiniukų. Įrengėme vokišką įrangą, kuri leidžia karvėms pačioms prisipumpuoti vandens ir atsigerti. Turime jau 16 tokių girdyklų, tinklą vis plečiame.

Kai pasakau kitiems, kad karvės pačios prisipumpuoja vandens, kiti nesupranta. Bet ūkininkai po truputį mokosi vieni iš kitų, tobulėja“, – sakė V. Šližys.

MŪ inf.