Raseinių r. Ūkininkas Vaidas Rutkauskas laiko save pedantu, kuriam tvarka – vienas svarbiausių dalykų. Prižiūrėta, švari ir tvarkinga turi būti ne tik namų aplinka, ūkio bazė, technika, bet ir pakelės aplink ūkio laukus, grioviai.

Ūkininkas savo iniciatyva pakeles šienauja keturis, pamiškes, kurios ribojasi su ūkio laukais, ir griovius – du kartus per metus. Taip pat kelis kartus per sezoną plauna ūkio kiemą, o per karštymetį su aukšto slėgio plovimo įranga – ir sandėlius (nors jiems prižiūrėti naudoja ir du pramoninius dulkių siurblius).

„Ūkio technika taip pat išblizginta, panašu, kad ne ji man, o aš jai vergauju, nes vis neatsispiriu pagundai plauti ir tvarkyti.

Darbuotojai mane dažnai stabdo, bet kitaip negaliu – esu nuprotėjęs pedantas, kuriam visuose kampuose turi būti tvarka. Norėčiau, kad ir kiti tvarkingai gyventų“, – juokiasi V. Rutkauskas, neabejodamas, kad dėmesys tvarkai padėjo jam net 4 kartus tapti konkurso „Metų ūkis“ pirmosios vietos laimėtoju Raseinių rajone (paskutinį kartą – 2023-aisiais).

Ramiai ūkininkas jaučiasi ir dėl techninės žemės ūkio mašinų būklės. „Ūkio mechanizatorius Vytautas – inžinierių inžinierius, auksinių rankų žmogus, kruopščiai prižiūri techniką: visi mazgai sutepti, varžtai prisukti, techninė priežiūra laiku atlikta. Jei kokia veržlė atsileidžia, jis niekur nevažiuoja, kol nesutvarko.

Ko gero, nėra gedimo, kurio nesugebėtų sutvarkyti, kartais jo patarimų klausia ir įmonių serviso darbuotojai. Kol jis dirba, mano technika saugi“, – džiaugiasi ūkininkas, negailėdamas gerų žodžių ir kitiems trims ūkio darbuotojams.

Augina šešias kultūras

Kartu su tėvu kurti ūkį tėviškėje, Žaiginyje, Vaidas pradėjo 1992 m. studijuodamas Žemės ūkio akademijos trečiame agronomijos kurse. Pradžia – 30 ha, aštuonios karvės, keletas galvijų, kiaulių. Kol atvira buvo Rytų rinka, augino ir iki 10 ha bulvių.

Dabar specializuojasi tik augalininkystėje. Žemės našumo vidurkis siekia 36 balus (trečdalis dirbamų plotų – smėlynai, todėl dirvožemio našumas svyruoja nuo 26 iki 41 balo).

Didžiąją dalį pasėlių skiria žieminiams rapsams ir kviečiams, po penktadalį ankštiniams augalams ir miežiams bei avižoms (vienais metais vienų, kitais kitų daugiau sėja, atsižvelgdamas į sėjomainą).

„Šiemet pirmi metai, kai miežių niekam nereikia, panašu, iš kaimyninių šalių užvežta, tad dar sandėlyje 400 t guli. O štai avižų – bumas, tik bijau, kad ir jų neištiktų kanapių ar kitų įvairesnių kultūrų likimas, kai išaugus pasiūlai krito paklausa“, – svarsto ūkininkas, apgailestaudamas, kad vis labiau įsigali monokultūros.